Šiandien su mama buvome pas jos draugę psichologę.Dėl mano mikčiojimo.
Mieloji mamytė, žinoma, jau buvo šnekėjusi su ją telefonu ir aišku, pripaistė apie mane visokių niekų.Kai jai užeina šišas ir staiga pradeda manimi rūpintis, gali iš mažiausio nieko išpūsti didžiausią burbulą.Nenustbečiau, jei būtų prikūrusi, kad sergu smegenų vėžiu arba loju naktimis.Mane tai knisa.Žodžiu, ėjau ten kaip kokia karvė į skerdyklą.
Kai ten atėjome ir jos galų gale baigė savo tradicinius apsilaižymus, mamą paliko laukiamajame, o mane nusivedė į kabinetą ir pasodino į fotelį.Psichologė atsisėdo priešais ir įsistebeilijo man į veidą.Atrodė, lyg būtų sumaniusi žaisti žaidimą ,,Kas ką peržiūrės''.Cha.Nežino, ant ko užsirovė.Manęs dar niekas nėra peržiūrėjęs.Taigi sėdėjau tvarkingai susidėjusi rankas ant kelių ir kokią minutę nemirksėdama žiūrėjau tiesiai jai į akis.Vos ją pamažiusi pagalvojau, kad ji žiauriai panaši į Mišelę Pfeifer, vaidinančią moterį katę.Jos akys taip pat buvo išsprogusios ir nenormaliai šviesios, su mažais tamsiais taškeliais per vidurį.Psichologės nosis buvo kiek paraudusi, pastebėjau, kad ant jos galiuko pradeda kilti spuogas.Nekas.Labai skauda, kai bandai išspausti.
Praėjo kokia minutė, o mes vis sedėjom ir žiopsojom viena į kitą kaip nenormalios.Man jau darėsi nuobodu, dar kiek ir būčiau pradėjusi žiovauti.Bet tada galop ji pasidavė, nuleido galvą ir nusišypsojo.CHA.Suprato pralaimėjusi.Vienas nulis- mano naudai.
-Tu taip pat kramtai nagus?
Ji pabandė paliesti mano ranką, bet aš ją staigiai atitraukiau ir padariau neapsakomai gražų lanką aplink kaktą, lyg ketindama nubraukti užkritusią garbaną.(Jokių garbanų, žinoma aš neturiu, mano plaukai trumpi kaip berniuko, o galva panaši į futbolo kamuolį, bet čia - tarp kitko.)Žiauriai negaliu pakęsti kai mane grabinėja.Moteris katė, regis, tai irgi suprato, tad daugiau nebebandė.Kažin, ką ji turėjo galvoje sakydama ,,Taip pat''?Negi save?Aš žvilgtelėjau į jos pirštus.Buvo aiškiai matyti, kad nagai seniai nekramtyti.
-Taip, taip kai buvau tavo amžiaus, aš irgi kramčiau nagus.Iki kraujų.Netiki?
Man buvo nusispjaut, kramtė ji tuos nagus ar ne.Visa tai mane kniso, aš norėjau greičiau dingti iš čia.Tiesą sakant, ten eidama buvau nusprendusi tylėti kaip uola.Norėjau, kad mamai praeitų ūpas vedžioti mane į tokias vieteles.Buvau ne juokais ant jos įsiutusi.Be to, aš juk ne visada mikčioju.
Nesulaukusi mano atsakymo, moteris katė lėtai pasilenkė į priekį ir pradėjo kalbėti įtartinai tyliai.Mane kažkodėl apėmė negera nuojauta.
-Turbūt supranti, kodėl tave čia atvėdė?Esi protinga mergaitė ir aš nemanau nieko nuo tavęs slėpti.Taip, tavo mama pasakojo apie tavo bėdą.Ji labai dėl to jaudinasi ir mano, kad galiu tau padėti.Patikėk, aš tikrai galiu ir labai noriu tau padėti.Ir tau, ir tavo mamai.Matau, kaip tau čia nepatinka, matau, kaip tu priešiniesi ir nepasitiki manimi.Tai natūralu, manęs tai visai nestebina, tavimi dėta, turbūt aš irgi panašiai elgčiausi.Bet jei nepasitiki manimi, tikėk savo mama.Ji man taip daug pasakojo apie tave.Ar bent įsivaizduoji, kaip ji tavimi didžiuojasi?Patikėk, Kotryna, mamabe galo myli tave it nori tau tik gero.Kotryna, mieloji, atsipalaiduok...
Velnias!Tada pajutau, kad tuoj žliumbsiu.Nei iš šio, nei iš to!Šakės!Jaučiau, kaip gerklėje kažkas pradeda kilti, o akyse tvenkiasi ašaros.Rijau seiles, tankiai mirksėjau, net įsižnybau į šlaunį, bet tai nemaž nepadėjo.Tik to dar trūko, kad ta kavilė pamatytų mane ašarojančią.Nekenčiu savęs, nes man dažnai taip nutinka.Šiaip žliumbiu tik tada, kai niekas nemato.Net kai tėvas užvožia per veidą, aš galiu stovėti kaip senas indėnas, vardu Olimpinė Ramybė, ir nė nemirktelėti, galiu net karčiai nusišypsoti.Bet užtenka kam nors pradėti panašiai seilėtis ir aš kaip mat suskystu.
Ta sadistė, žinoma matė, kas man darosi, bet kaip niekur nieko tęsė toliau:
-Kalbėk, klausk, paverk, jei nori.Visa tai liks tik tarp mūsų.Kotryna, mieloji, aš viską suprasiu.Tik netylėk.
Aš pradėjau linksėti galva ir dėl visa ko po šlaunimis pasikišau rankas, kurias ji vėl kėsinosi nutverti.
-G-g-ger-r-ai.
Buvo matyti, kad moteris katė turi daug laiko ir niekur neskuba, nes pernelyg jau patogiai įsitaisė savo fotelyje pasiruošusi manęs klausytis.Supratau, kad jei ir toliau tylėsiu, ji tol terš man smegenis, kol išdžiūsiu kaip mumija arba bent jau apželsiu ilgais gaurais kaip sniego žmogus.Nieko kito neliko, kaip keisti taktiką ir būti gerutėle mergaite.Žliumbimo pavojus jau buvo praėjęs, todėl aš pasistengiau kaip įmanoma maloniau nusišypsoti ir paklausiau:
-Ar m-m-ums d-dar d-aug l-aik-ko liko?
Ji nusišypsojo..Jos priekiniai dantys buvo kiek išsikišę į priekį.
-Pakankamai.
Tada ji pardėjo kalusinėti visokių nesamonių: kas, tipo, sukelia tą mikčiojimą, ar dažnai jis užeina, ar senai mikčioju, ką sapnuoju ir panašiai.Aš, žinoma, iš karto pasakiau, kad mikčioju labai retai ir dėl to nereikia kelti vėjo.Be abėjo, nesakiau, kad kartais mikčioju tyčia.Po to ji liepė papasakoti apie save.Cha. Tegul pasvajoja.Be to, negi įmanoma papasakoti viską kas nutiko per ištisus penkiolika metų?O ir ką apie save pasakoti?Esminius dalykus.O kas galėtų atsakyti, kurie dalykai esminiai, kurie ne?Apie tai, kas iš tiesų veža, juk nepapasakosi, o visas kitas mano gyvenimas- gryna nuobodybė: turiu du nuobodžius išsiskyrusius tėvus, storą nuobodų netikrą brolį, kaip ir visi, vaikščioju į nuobodžią mokyklą.Panašiai jai ir paaiškinau.Žinoma, daug gražiau.Stengiausi būti maloni, buvau išsišiepusi iki ausų, išraiškingai linkčiojau galva ir maliau nesustodama, nes man atrodė, kad jeigu nutilsiu, tuoj pat užmigsiu.Bet moteris katė neatrodė labai patenkinta.
Po to ji pasikvietė mamą, o mane išgrūdo į laukiamąjį.Sudribau ant sofos ir ėmiau kramtyti dešinės rankos smiliaus nagą.Mane tai visada ramina.Ne viskas vyko taip, kaip buvau suplanavusi.Kodėl taip yra?Kai man kas nors, kaip šiandien ta moteris katė, pradeda teršti smegenis ir reikia atsikirsti, kad mažą nepasirodytų, aš arba mikčioju kaip nenormali, arba malu tokį šūdą, nuo kurio pačiai blogą darosi.Žodžiu, pasirodau kaip paskutinė kvailė.Protas nušvinta tik tada, kai spektaklis jau baigtas ir nėra kam ploti.Tada pavėluotai pradedu fantazuoti, kaip galėjo būti, jeigu būtų buvę.Liū-de-sys!
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą