Sapnuoju, kad esu dar visai maža mergaičiukė, man maždaug treji...Sapne žinau, kad šiandien šventė- mano gimtadienis ir man turi įteikti dovaną.Ji paslėpta kažkur pievoje ir aš turiu ją surasti.Pieva begalinė, dingstanti kažkur už horizonto...Atsispiriu nuo žemės, suplasnojusi rankomis pakylu aukštyn ir laiminga skrajoju po saulės apšviestą žalumą, ieškodama žadėto siurprizo.Pagaliau ją pamatau- ten, apačioje kažkas raudonuoja.Neriu žemyn, bet aukštose žolėse randu tik rožinį kaspiną nuo dovanos, jis vis dar išlaikęs dėžutės formą.Tada suprantu, kad jie taip tik pajuokavo, kad aš susimoviau, nes kažko nesupratau, ir dabar visiems turėtų būti be galo linksmą.Žinau, kad mane stebi, jaučiu jų žvilgsnius, todėl ir aš garsiai juokiuosi.Iš visų jėgų valdausi, kad nepravirkčiau...
Staiga atsibundu ir kaip drakula pakylu.
-Tik sapnas...-lengvai atsidusau ir atsiguliau miegoti.
Tačiau užmigti negaliu, nes sapnuojasi tas pats.Amžinai...Bandau, bet vis tas pats...Kartojasi ir kartojasi...Be galo, be krašto...
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą