Birželio 17d. vakaras

Šandien visą dieną miegojau, nes žiauriai blogavau ir buvau velniškai nusikalusi.Pabudau tik į pavakarę.Dabar jau geriau.
Tai va mano gyvenime kai kas pasikeitė- aplinkybės susiklostė taip, kad man teko atvažiuoti gyventi pas mamą.Susipykau ir su tėvu, ir su močiute Valerija (kai susipykstu, visda vadinu Valerija).
Skambinau Laurai, bet ji neatsiliepė.Matyt, išjungė mobilujį.Vargšė, turbūt jai šianden buvo nelengva išsiruošti pas savo tą bobutę.Kažin, ji iš tiesų skaito Bibliją?
Užvakar prieš tūsą, kaip ir planavom, nunešėm bobulytei maiasto- apsisukom sparčiai, gal per dešimt minučių.Laura turi senučiukės namų raktą, nes beveik nevaikščioja ir ištisas dienas leidžia lovoje.Taigi, kai atėjome mano Laurutė su visais pirkiniais tuoj oat nukulniavo į virtuvę, o aš palaukiau koridoriuje.Pro atviras duris mačiau svetainę.Klasiškas butas, kaip iš senų filmų.Siaubingai aukštos lubos, gausybė paveikslų ir knygų.Kad man ten įsisukus...Viską, kas yra įdomaus visuose mano trejuose namuose, jau daugmaž perskaičiau.
Žodžiu aš pas mama, bet gal pasakosiu viską nuo pradžių.Tūsas kaip tūsas.Kai mes su Laura atėjome, visi jau buvo kaip reikiant įsisiubavę.Kipras su Silva laižėsi koridoriuje, Valentinas vaidino kanibalą Lekterį ir įtikinėjo Gretą, kad leistų jam atsikąsti šlaunies, o Vincė su Gince, apsikabinę kaip broliai, sėdėjo virtuvėje ant grindų ir visa gerkle staugė:

                                       Aš geriu,
                                       Ir tu geri,
                                       Mes abu labai geri.
Visą reikalą užsuko Mikas.Jis atsinešė vodzios ir nuolat pilstė visiems į taures - į alų, į sidrą, visur.Taigi kaip reikiant visko primaišėme ir greitai apsinešėme kaip gyvuliai.Kaip ir paprastai, plepėjome visokias nesąmones, bliovėme kartu su muzika ir daug šokome.Buvo visai linksma, bet kažkas pradėjo klykti, kad degam.Ir tikrai iš virtuvės virto dūmai!
-----------------------------------------------------------------------------------------------

Pranešu tai ne pabaiga, tęsinys bus rytoj.

Ar patiko pradžia komentuokite.

☻Autorė☻

Birželio 17 d., tęsinys

Aš visada bijojau tėvo, jo bijau ir dabar.Ne todėl, kad mane mušdavo ar neįstengdavo kalbėti su manimi nerėkdamas.Visada bijojau jo akių, to kiaurai smelkiančio, visada nepatenkinto žvilgsnio, kuriuo jis į mane žiūrėdavo.Tada man norėdavosi pranykti.Stovėdama prieš jį tirtėdama iš baimės imdavau suprasti kas yra amžinybė.Tą įsimintą dieną, po vakarienės virtuvėje plaudama indus supratau, kad įvyko kažkas nepataisoma, kad aš pradedu tirpti ir po truputį tampu nematoma...
Nežinau, kodėl staiga užsivedžiau  rašyti apie savo tėtušį.Jis grynas nuodas, ir tiek.Tiesą sakant, aš jo nė nepažįstu.Man jis- žmogus viršininkas.Prastas viršininkas.

Po matiekos kontrolinio paskambino Laura.Vakare visi renkamės pas Kiprą.Bus laisvas plotas ir tūsas mokslo metų baigimo proga.
-Ar visus kvietė?- kiek abėjodama paklausiau.
-Tai juk Kipras.Žinoma, visus.
Kipras- visų draugas, žodžiu savas, bičas. Prie jo bet kada gali prieiti, paprašyti cigaretės ar poros litų ir jis visada duos netardamas nė žodžio, tarsi būtų savaime suprantamas dalykas.
Man patinka su juo bendrauti, nes jis visada gerai nusiteikęs ir nuolat žarsto anegdotus.Nesuprantu, kaip juos visus atsimena.Su mokslais jam ne kas, todėl kai prispaudžia reikalas, prašo, kad parašyčiau jam lietuvių temas, o Gincė už jį daro matieką.Kipras už viską sumoka.Neįsivaizduoju, iš kur jis ima pinigų.Gincė sako, kad tėvai jam moka už pažymius.Už dešimtuką - šimtą, už devynis - devyniasdiašimt ir t.t.Visai neblogai!
Šiap ar taip, Kipro dėka aš pasidariau populiari, dabar jau rašau temas pusei klasės ir visiems skirtingai, pagal charakterį.Kai ateina atsiskaitymai, man tikra javapjūtė!
-Ar užmigai?-ragelyje užkaukė Laura.-Tai eisim ar ne?
-O kaip tavo gimdytojai?
Prieš porą metų, kai pas mus prasidėjo pirmi tikri tūsai (be tėvų ir tortų su žvakutėmis), Laura į juos neidavo.Ją tėvai buvo kaip reikiant užspaudę ir niekur neišleisdavo.Apskritai Lauros tėvai kaip iš praėjusio šimtmečio...
Ji mūsų klasėje buvo kaip balta varna, bet aš jai apšviečiau protą ir išmokiau ją klasiškai meluoti.
Aš: Ką sakysi tėvams?
Laura: Aš jiems jau skambinau.
A: Na, ir ką sakei?
L:Kad ta bobutė, kuriai nešioju maistą, prašė paskaityti Bibliją.
A:Išprotėjai?Kiek laiko tu jai skaitysi tą Bibliją?Valandą, dvi?
L:Iki pat vakaro.Ar žinai, kiek ten puslapių?
A:O jeigu jie sugalvos jai paskambinti?
L:Sakiau, kad ji neturi telefono, nes vis tiek neprigirdi.
A:Aha, kurčia, vadinasi?O ji pati nemoka skaityti?
L:Pasakiau, akd neprimato...
A:O, dar ir akla!?
L:Ko čia prikibai?Viskas normaliai suveikė.Tėvas kaip susijaudino, sako : ,,Būk ten, kiek tik reikės, vaikeli.Telaimina tave Viešpats.'' Net graudu.
A:Aha.
L:Na, tai kaip, ar eisim?
A:Vadinasi, per tave vargšė bobulytė tapo akla ir kurčia?Tu begėdė, Laurute.Ar ir šiandien bobulytei neši maisto?
L:Taip, po pietų.Dieną ji miega.
A: Klausyk, o gal eime kartu pas tavo bobulę?Po to nučiuošim pas Kiprą.
L:Gerai, pusę trijų prie kampo.

Geras!Eisim į tūsą!Reikia išsimaudyti ir nusilakuoti nukramtytų nagų likučius.Nežinau, ką vilktis.Peržiūrėjau savo garderobą, bet nieko gero neradau.Ai, velniai nematė!Užsimaukšlinau šviesius džinsus ir juodus marškinėlius - jie tinka prie mano išblukusių karčių.Dar apsiausiu juodus zomšinius sportbačius.Be to, turiu liuksinę juodą skrybėlę a la Maiklas Džeksonas ir platų kaklaraištį su kaukolėmis.Veidą reiks išsibalinti, o akių vokus ir lūpas pasidažyti rudai.Atrodysiu klasiškai.Viskas, lendu į vonią.Ate!